Visų pirma, kas yra depresija ir nerimas?
Psichinė sveikata yra gyvybiškai svarbi mūsų bendros gyvenimo kokybės sudedamoji dalis, o depresija ir nerimas yra dvi labiausiai paplitusios ir labiausiai sekinančios būklės, turinčios įtakos milijonams žmonių visame pasaulyje.
Nors tai yra skirtingos sąlygos, depresija ir nerimas dažnai sutampa ir gali turėti didelės įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui.
Labai svarbu pripažinti, kaip svarbu rūpintis šiomis sąlygomis ir skatinti psichinę gerovę.
Depresijai būdingas nuolatinis liūdesio jausmas, susidomėjimo ar malonumo kasdienine veikla stoka, nuovargis, miego ir apetito pokyčiai, sunku susikaupti, mintys apie beviltiškumą ar savęs nuvertinimą.
Kita vertus, nerimas apima pernelyg didelį nerimą, stiprią baimę, dirglumą, nerimą ir fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Abi sąlygos turi didelę įtaką jas patyrusių žmonių gyvenimui.
Kokių sunkumų gali patirti depresija ir (arba) nerimas sergantis žmogus?
Tokių savybių turintys asmenys gali susidurti su sunkumais darbe, asmeniniuose santykiuose ir kasdienėje veikloje.
Be to, šie sutrikimai gali sukelti fizinių komplikacijų, tokių kaip miego sutrikimai, virškinimo trakto sutrikimai ir susilpnėjusi imuninė sistema.
Todėl būtina ieškoti tinkamo gydymo ir rūpintis šiomis sąlygomis.
Viena iš priežasčių, kodėl svarbu rūpintis šia būkle, yra tai, kad netinkamai gydomos šios ligos gali tapti lėtinėmis ir pasikartoti.
Pavyzdžiui, negydoma depresija gali sukelti užburtą beviltiškumo ir socialinės izoliacijos ratą, padidindama minčių apie savižudybę ir net savižudybės riziką.
Taip pat negydomas nerimas gali lemti baimingų situacijų išvengimą, veiklos apribojimus ir gyvenimo galimybių praradimą.
Rūpinimasis depresija ir nerimu taip pat būtinas siekiant skatinti bendrą psichinę gerovę.
Gydomos šios sąlygos gali pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti produktyvumą ir atkurti socialinį funkcionavimą.
Kaip kreiptis pagalbos dėl gydymo?
Taikydami tinkamas intervencijas, pvz., psichologinę terapiją, psichikos sveikatos specialistų paskirtus vaistus ir savitarnos praktiką, asmenys gali išmokti valdyti savo simptomus, ugdyti sveikus įveikos įgūdžius ir ugdyti emocinį atsparumą.
Be to, gydymas yra naudingas ne tik kenčiančiam asmeniui, bet ir padeda sumažinti psichinių ligų stigmą.
Atvirai kalbėdami apie šias problemas, ieškodami profesionalios pagalbos ir dalindamiesi įveikiama patirtimi, mes metame iššūkį klaidingoms nuostatoms ir skatiname supratimo bei abipusės paramos kultūrą.
Svarbu pabrėžti, kad rūpinimasis šiuo klausimu yra individualus ir unikalus kiekvieno žmogaus procesas.
Gydymas gali apimti terapinių metodų derinį, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją, grupinę terapiją, vaistus, fizinį aktyvumą, atsipalaidavimo metodus ir gyvenimo būdo pokyčius.
Kiekvienas asmuo turi rasti kelią, kuris geriausiai atitinka jo poreikius, ir viso šio proceso metu ieškoti kvalifikuotos profesionalios pagalbos.
3 įrankiai ir patarimai, padedantys gydyti
Programos
- Viršutinė erdvė: O Viršutinė erdvė yra meditacijos ir sąmoningumo programa, siūlanti įvairius vadovaujamus pratimus, padedančius sumažinti stresą, nerimą ir skatinti psichinę gerovę. Tai taip pat apima specialius išteklius, padedančius valdyti depresiją.
- Moodpath: Moodpath yra programėlė, leidžianti kasdien sekti ir stebėti savo nuotaiką. Joje naudojami klausimynai ir vertinimai, padedantys nustatyti mąstymo modelius ir emocijas, pateikti įžvalgų ir asmeninių rekomendacijų, kaip kovoti su depresija ir nerimu.
- Laimingas: „Happify“ yra programa, kuri remiasi laimės mokslu, kad padėtų pagerinti jūsų emocinę savijautą. Siūloma interaktyvi veikla ir žaidimai, skirti sumažinti stresą, ugdyti emocinį atsparumą ir skatinti pozityvų mąstymą.
- Ramus: „Calm“ yra programa, siūlanti įvairias funkcijas, padedančias sumažinti stresą ir nerimą. Tai apima vadovaujamas meditacijas, miego istorijas, kvėpavimo pratimus ir atpalaiduojančią muziką – visa tai skirta protui nuraminti ir nuotaikai pagerinti.
- Woobot: „Woebot“ yra dirbtiniu intelektu pagrįstas pokalbių robotas, siūlantis emocinę paramą ir įrankius, padedančius susidoroti su depresija ir nerimu. Jame naudojami terapiniai metodai, pagrįsti kognityvine elgesio terapija, ir pateikiamos individualios gairės, padedančios valdyti neigiamas emocijas.
Svarbu atsiminti, kad šios priemonės ir programos gali būti naudingos kaip profesionalaus gydymo papildymas, tačiau neturėtų pakeisti psichikos sveikatos specialisto vertinimo ir stebėjimo.
Jei susiduriate su problema, būtina kreiptis į specializuotą pagalbą, kad gautumėte reikiamą pagalbą.
Maisto produktai
Tam tikri maisto produktai gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su depresija ir nerimu, aprūpindami būtinomis maistinėmis medžiagomis, kurios palaiko psichinę sveikatą.
Nors šie maisto produktai nėra universalus sprendimas šioms ligoms gydyti, jie gali papildyti kitas gydymo formas.
Štai keletas maisto produktų, kurie gali padėti skatinti psichinę gerovę, pavyzdžiai:
- Maistas, kuriame gausu Omega-3: Omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebiose žuvyse (tokiose kaip lašišos, sardinės ir skumbrės), chia, linų sėmenys ir graikiniai riešutai, buvo siejami su mažesne depresijos rizika. Šios riebalų rūgštys vaidina pagrindinį vaidmenį smegenų veikloje ir nervų sistemos sveikatai.
- Maisto produktai, turintys daug triptofano: Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri paverčiama serotoninu – neurotransmiteriu, susijusiu su nuotaika ir gerove. Tokie maisto produktai kaip kalakutiena, vištiena, kiaušiniai, tofu, sūris, riešutai ir sėklos yra geri triptofano šaltiniai.
- Maistas, kuriame gausu B grupės vitaminų: B grupės vitaminai, įskaitant vitaminus B6, B12 ir folio rūgštį, vaidina svarbų vaidmenį psichikos sveikatai. Tokiuose maisto produktuose kaip ankštinės daržovės, sveiki grūdai, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai yra daug šių vitaminų.
- Maisto produktai, turintys daug antioksidantų: Antioksidantai, tokie kaip vitaminai C ir E, selenas ir cinkas, gali padėti apsaugoti smegenis nuo oksidacinės pažaidos ir uždegimų. Spalvingi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, mėlynės, avietės, apelsinai, špinatai, brokoliai ir morkos, yra geri antioksidantų šaltiniai.
- Probiotiniai maisto produktai: Žarnynas vaidina pagrindinį vaidmenį psichikos sveikatai, o probiotinis maistas gali padėti skatinti sveiką žarnyno mikrobiomą. Jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimchi ir kiti fermentuoti maisto produktai yra probiotikų šaltiniai, kurie gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus gali skirtingai reaguoti į maistą, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu arba mitybos specialistu dėl asmeninių patarimų.
Be to, maistas turėtų būti sveiko gyvenimo būdo dalis, apimanti reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą ir tinkamą gydymą.
Fiziniai pratimai
Įrodyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai yra veiksmingi gydant, nes skatina endorfinų, neurotransmiterių, turinčių teigiamą poveikį nuotaikai ir psichinei savijautai, išsiskyrimą.
Štai keletas pratimų tipų, kurie gali būti naudingi:
- Vaikščioti: Vaikščiojimas yra mažai veikianti, lengvai pasiekiama veikla, kurią galima atlikti bet kur. Jis skatina endorfinų išsiskyrimą, gerina kraujotaką ir padeda sumažinti stresą bei nerimą. Pabandykite vaikščioti lauke, kad taip pat galėtumėte mėgautis gamtos teikiamais privalumais.
- Lenktynės: Bėgimas yra aerobinis užsiėmimas, kuris gali suteikti įtampos atleidimo ir energijos padidėjimo jausmą. Be fizinės naudos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo gerinimas, bėgimas gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
- Joga: Joga sujungia fizinius pratimus, kvėpavimo metodus ir meditaciją, ir buvo įrodyta, kad ji veiksmingai padeda valdyti stresą, nerimą ir depresijos simptomus. Jogos pozos ir tempimai skatina atsipalaidavimą ir kūno suvokimą, padeda nuraminti protą.
- Jėgos treniruotės: Jėgos treniruotės su laisvais svoriais, mašinomis ar kūno svorio pratimais turi tiek fizinės, tiek psichinės naudos. Be raumenų ir kaulų stiprinimo, jis gali pagerinti savigarbą, sustiprinti kontrolės jausmą ir skatinti asmeninių pasiekimų jausmą.
- Šokis: Šokiai yra smagi ir kūrybinga mankštos forma, kuri gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Jis sujungia judesį, muziką ir meninę išraišką, skatina endorfinų išsiskyrimą ir suteikia geros savijautos jausmą.
Svarbu rasti veiklą, kuri jums patinka ir jaustis patogiai reguliariai.
Pradėkite lėtai ir palaipsniui didinkite pratimų intensyvumą ir trukmę.
Jei įmanoma, paprašykite kūno kultūros specialisto nurodymų, kaip pasirinkti programą, atitinkančią jūsų poreikius ir gebėjimus.
Atminkite, kad fiziniai pratimai turi papildyti kitas gydymo formas, todėl būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų galima tinkamai stebėti depresiją ir nerimą.
Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad negalima nuvertinti, kaip svarbu rūpintis depresija ir nerimu.
Šios sąlygos daro didelę įtaką žmonių gyvenimui ir gali neigiamai paveikti psichinę ir fizinę sveikatą.
Ieškant tinkamo gydymo galima pagerinti gyvenimo kokybę, lavinti įveikos įgūdžius ir skatinti bendrą psichinę gerovę.
Labai svarbu pripažinti, kad psichinė sveikata yra prioritetas ir kad visi turėtume stengtis sukurti sąmoningesnę, empatiškesnę ir palaikesnę visuomenę tiems, kurie kovoja su depresija ir nerimu.
